Kurį laiką vis sumirga pranešimų apie naują vietą, kur geriamasis vanduo užterštas arsenu. Specialistams gi lieka tik spėlioti ir gūžčioti pečiais - negandos židinio jiems nustatyti niekaip nepavyksta. Tam reikiamų įrankių jie neturi, o konkursas tyrimo darbams organizuoti eilinį kartą nepavyko.
Arsenu užterštos vandenvietės aptinkamos skirtingose Lietuvos vietovėse. Negana to, arseno koncentracijos normas viršijantis geriamasis vanduo išgaunamas iš skirtingo gylio gręžinių.
Faktas
2017 m. nustatyti du atvejai, kai arseno kiekis viršijo nustatytas normas. Tai paskatino paimti daugiau mėginių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, įvertinusi riziką, praėjusių pabaigoje ir šių metų pradžioje ištyrė visas vandenvietes 18 į padidintos rizikos grupę patenkančių Lietuvos savivaldybių. Nuo 2017 m. iki šiol normas viršijantis arseno kiekis buvo nustatytas trylikoje vietų.
Atsakymo laukia
„Gręžimo darbų kaina didelė, o bet kaip daryti negali. Negalime tyrimui nuleisti kokybės kartelės, jis turi būti atliktas tiksliai. Geriau išvis nedaryti, negu daryti pusiau“, – situaciją komentuoja Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus Požeminio vandens išteklių poskyrio vedėja Jurga Arustienė. Be išsamesnių tyrimų specialistai gali pateikti tik hipotezes. Iš pradžių rimčiau svarstyta žmogaus ūkinės veiklos taršos versija šiuo metu – antraeilė. Realesnė versija, kad į vandenį patenkantis arsenas – gamtinės kilmės. Tačiau nė vienas paaiškinimas šiandien nėra nei patvirtinamas, nei paneigiamas.
Vasaros pradžioje nesėkme baigėsi pirmasis Lietuvos geologijos tarnybos organizuotas konkursas. Tada sulaukta vieno pasiūlymo už didesnę sumą, nei organizatoriai pajėgė sumokėti. Reikalingi brangūs, gilaus gręžimo darbai. „Pagalvojom, kad gal laiko pritrūko potencialiems dalyviams atsiliepti, tad paskelbėme naują konkursą. Bet vėl gavome tiktai vieną pasiūlymą, kaina labai panašų į pirmąjį“, - teigia Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Čyžienė. Geologijos tarnybos atstovai tikina dėl finansavimo išsiuntę prašymą Aplinkos ministerijai, tačiau pastaroji jokio sprendimo priėmusi kol kas nėra.
Tirtos pirmą kartą
Dauguma vandenviečių, kuriose dabar buvo aptiktas padidėjęs arseno kiekis iškilo į viešumą tik tada, kai jos buvo pirmą kartą ištirtos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskatino vandens tiekėjus vykdyti programinę priežiūrą, pasitikrinti, ar jų telkiniuose nėra arseno. Iki tol manyta, kad Lietuvoje tokios problemos apskritai nėra. Tik praėjusių metų pabaigoje į ją pažiūrėta rimčiau. Dauguma susirūpinimą sukėlusių atvejų – mažos vandenvietės. Vietos, kur sunaudojama daugiau nei šimtas kubinių metrų vandens per parą, buvo stebimos ir anksčiau, tad arseno kiekis jose reguliariai tiriamas.
Dėl šios priežasties anksčiau fiksuoti tik pavieniai atvejai, o užteršti gręžiniai buvo paliekami nenaudojami, nesukant galvos dėl taršos šaltinio. Dabar imta vandenvietes tirti itin atidžiai, tad ir sužinome apie vis daugiau vietų, kuriose arseno koncentracija didesnė nei leidžiama. Tiesa, norma laviruoja ties tyrimo metodų jautrumo riba. Vienoje laboratorijoje atlikti mėginio tyrimai pasako, kad norma kiek viršijama, o kitoje parodo, kad iki jos trūksta. Baimės akys didelės, bet kelti panikos nėra ko. Kai arseno norma viršijama neženkliai, suveikia vandens nugeležinimo įrenginiai.
Atvejis netipinis
Atsakymų paieškas itin apsunkina tai, kad kiekvienas atvejis vis kitoks, jiems negalioja joks bendras modelis. Užterštos vandenvietės aptinkamos skirtingose Lietuvos vietovėse. Negana to, arseno koncentracijos normas viršijantis geriamasis vanduo išgaunamas iš skirtingo gylio gręžinių. Pasak J.Arustienės, atvejis išties netipinis. Visos kitos žinomos anomalijos identifikuojamos aiškiai prie vieno sluoksnio arba vienos uolienos. Pavyzdžiui, fluorido anomalija, kuri pastebima tik šiaurės vakarų Lietuvoje. Ją specialistai aiškiai gali suskirstyti pagal sluoksnius. O dėl arseno nežinia – negalima pasakyti, kad tai vieno sluoksnio, ar vieno regiono problema. Ir iki 2017 metų pasitaikydavo pavienių atvejų, kai arseno vandenyje būta per daug.
Anomalija ryškiausia Raseinių rajono vandenvietėse, kuriose ir dabar arseno norma viršijama tris kartus. Tokį rezultatą parodę pakartotiniai tyrimai skirtingose laboratorijose. Tačiau užterštumo atvejų fiksuojama ir piečiau – buvusioje Marijampolės apskrityje. Pagal valstybinę stebėseną išlenda ir šiaurės Lietuva. Dėl skirtingos geografijos ekspertai nepajėgia rasti visus atvejus vienijančios priežasties, o išorinio taršos šaltinio neaptikta nei vienoje vietoje.
Komentaras
Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil.dr. Julius Kalibatas:
- Žinoma, dabar vandenyje aptinkami arseno kiekiai yra nemaži, bet normos viršijamos minimaliai. Reikėtų labai ilgą laiką vartoti užkrėstą vandenį, kad pasireikštų lėtinis apsinuodijimas arsenu. Žmonės be reikalo baiminasi. Suprantama, jie dejuoja, kad tokiu vandeniu troškulį malšina jau dešimtmečius. Tik niekas iki šiol vandens neištyrė ir nieko jiems nesakė. Todėl visus negalavimus ir linkę pripaišyti arsenui. Lėtinis apsinuodijimas paliečia praktiškai visas žmogaus organizmo sistemas. Kliniškai nustatyti, ar čia arsenas kaltas, yra sudėtinga. Visai kas kita ūmus apsinuodijimas. Jo simptomai pasijaučia po dešimties minučių. Atsiranda mieguistumas, galvos skausmas, sunkus viduriavimas, žmogui sunku susivokti aplinkoje. Ne veltui praeityje arsenas naudotas kaip nuodas. Tačiau tam reikėtų suvartoti gerokai didesnį kiekį, negu dabar aptinkama vandenyje. Vis dėlto lėtinis nuodijimas žmogaus sveikatai ne į naudą. Ne šiaip sau ir normos yra nustatytos. To vandens iš tikrųjų geriau nevartoti, bet tragedijos irgi nėra.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: