Po praūžusių skandalų ir „kritusių“ gydymo įstaigų vadovų galvų, viešųjų ryšių konsultantas Arijus Katauskas apibendrindamas sveikatos apsaugos sistemos ir gydymo įstaigų vadovų įvaizdį visuomenėje „nevynioja“ žodžių į vatą: vadovai – dideli ir įtakingi, o pasipylę kaltinimai jiems visuomenės nenustebino – visi tarsi to ir tikėjosi.
„Dabar turime tai, ką turime: sektorių, kuriame nematome tinkamai komunikuojančių vadovų, pakankamai prastai komunikuojančią ministeriją ir žemą reputaciją turinčio sektoriaus atstovą ministrą bei neigiamą žinutę apie visą sveikatos apsaugos sistemą žiniasklaidoje bei formuojant visuomenės nuomonę“, - sako ryšių konsultantas Arijus Katauskas.
- Kas yra nepriekaištinga gydymo įstaigos vadovo reputacija. Ar jai taikomi specialūs kriterijai?
- Reputacijos sąvoka iš komunikacijos, viešųjų ryšių pusės yra kur kas platesnė, nei formaliai apie ją kalbant. Didžioji dalis visuomenės komentarų po skandalų gydymo įstaigose byloja: žmonės iš išorės mano, kad kaltinimai pagrįsti. Visi tarsi tikėjosi tokių dalykų. Iš komunikacijos pusės čia ir yra turbūt geriausias reputacijos atspindys.
Šioje srityje vadovo reputacijai be jo asmeninių savybių galioja dar ir papildomi reikalavimai: kaip dirba organizacija, kiek patenkinti (nepatenkinti) pacientai paslaugomis, kiek patenkinti (nepatenkinti) darbuotojai, kaip pats vadovas sugeba organizuoti darbą, motyvuoti komandą, kaip viešojoje erdvėje atstovauja organizacijai ir panašiai.
Nepriekaištinga reputacija – tai ir gebėjimai komunikuoti, spręsti problemas, gebėjimai evoliucionuoti kartu su organizacija, siekti geresnių rezultatų. Vadovas privalo turėti ir lyderio savybių.
Neįsivaizduoju, kaip AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas po pasisakymų gali užimti vadovo postą. Tai jau nėra nepriekaištinga reputacija, tačiau faktiškai jis atitinka konkurso reikalavimus užimti tas pareigas.
-
Jei pareikšti įtarimai ar net kaltinimai nepasitvirtina, vis tiek yra pagrindo teigti, kad asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos? Šešėlis lieka, nors žmogus ir grįžta į pareigas?
- Tai labai pavojingas mostas. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad jeigu prieš kokią nors organizaciją ar asmenį yra pradedami teisiniai veiksmai, dažnai pagal nutylėjimą, nelaukiant rezultato, manoma, kad tas žmogus yra kaltas. Nors jam nekaltumą pavyksta įrodyti teismuose, pats kaltinimo faktas lieka kaip tam tikra dėmė. Būtų visiškai neteisinga, jeigu nepasitvirtinę kaltinimai draustų žmogui užimti kokias nors pareigas, tačiau viešojoje erdvėje jam su tais buvusiais kaltinimais teks kurį laiką gyventi.
Žinoma, toje vietoje, kur puodelis buvo įskilęs, žymė ir liks, tiesiog reikia išmokti su tuo gyventi. Kartu su mestu šešėliu atsiranda ir galimybė tokią situaciją išnaudoti savo labui. Reikia pasistengti taip pat plačiai pasakyti, kad įtarimai nepasitvirtino, kaip ir buvo pasakyta, kad esi įtariamasis. Bet čia kalbu ne apie formaliąją, o apie grynąją komunikaciją. Žmogui pačiam turi rūpėti jo reputacija.
-
Ministro Aurelijaus Verygos nuomone, kitose demokratinėse valstybėse, susiklosčius panašioms aplinkybėms, vyriausieji gydytojai savo noru išeina iš darbo, kad išsaugotų įstaigos ir sveikatos apsaugos sistemos reputaciją. Kas svarbiau - asmens ar įstaigos, sistemos reputacija?
- Žinoma, sistemos reputacija yra svarbiausia ir nuo vieno žmogaus negali priklausyti. Asmuo dažnai, nepaisydamas sistemos reputacijos ir galimos žalos, iki galo bando laikytis turimo posto ir mano, jog jo pasitraukimas pagal nutylėjimą rodys, kad jis yra kaltas. Iš dalies jis teisus, nes tokia yra praktika. Vakaruose praktika šiek tiek kitokia.
Čia reikėtų ir pritarti ir nepritarti ministrui – taip, gydymo įstaigose ta problema yra, bet ji yra ir valstybiniame sektoriuje ir netgi toje politinėje partijoje, kuriai jis atstovauja.
- Ar įmanoma sugriautą reputaciją?
- Pagrindinis receptas – laikas. Jis yra labai svarbus. Reputacija – tai pasitikėjimas. Jos atkūrimas trunka labai ilgai. Sakoma, kad ji sugriūna per keletą sekundžių, o atkuriama sistemingai dirbant trejus ketverius metus. Vieną receptą visiems sunku būtų išrašyti, todėl kad kaltinimai būna skirtingo svorio.
Manymas, kad pasislėpsiu ir žmonės pamirš, netinkamas – jie nepamirš.
- Profesorius Kęstutis Strupas nušalintas nuo gydymo įstaigos vadovo pareigų laimėjo konkursą tapti vienos tos įstaigos klinikų vadovu ir dalininkų sprendimu paskirtas juo be STT išvados. Šiuo atveju kalbama apie tris reputacijas – Kęstučio Strupo, VU ir netgi SAM, nes dalininkas nekreipia dėmesio į ministerijos reikalavimus. Kuri jų šlubuoja labiausiai?
- Šioje krizinėje situacijoje nėra vieno rektoriaus sprendimas. Ministerija įsivėlė į dviprasmišką situaciją. Iš vienos pusės sako – jis netinkamas, iš kitos – jį patvirtina. Tai - vienas aspektas. Kitas: žmogus, kaltinamas netinkama veikla, toliau dalyvauja konkursuose į vadovaujančias pareigas. Bet jo situaciją aš dar suprasčiau – Kęstutis Strupas nuo pat pradžių neigė atsakomybę už tuos netinkamus veiksmus ir drąsiai dalyvavo konkursuose. Didžiausia problema šiuo atveju kilo pačiai ministerijai: situacija parodė, kokia nefunkcionali yra visa ta didžiulė biurokratinė mašina, ir koks faktiškai bejėgis ministras padaryti kokius nors pokyčius. SAM tiesiog pasirodė kaip daugiau kalbantys, bet faktiškai nieko negalintys padaryti prieš gydymo įstaigų vadovus. Šioje situacijoje vėlgi turėtume žiūrėti į klasikinį krizių valdymo scenarijų, kur svarbiausia – kuo greičiau išsiaiškinti, kodėl tai įvyko ir kokių veiksmų imamasi, kad situacija nepasikartotų.
Nes kitaip tai kelia šypseną.
- Kokią įtaką visuomenės nuomonei daro gydymo įstaigų vadovų nederamų veiksmų iškėlimas į viešumą?
- Žmonės pradeda labiau domėtis šia sritimi, ko anksčiau nebuvo.
Tačiau, kuo daugiau tokių atvejų įvyksta, tuo labiau kenkia visam sektoriui. Bet čia žala jau visai kitokia. Medikų yra daug ir labai gerų. Tačiau kartu jie suplakami į bendrą reputaciją ir dabar mes turime tai, ką turime. Ankstesnių ministrų bandymai kovoti su smulkiąja korupcija irgi padarė nepataisomą žalą. Netinkama komunikacija griovė viso sektoriaus reputaciją.
Dabar turime tai, ką turime: sektorių, kuriame nematome tinkamai komunikuojančių vadovų, pakankamai prastai komunikuojančią ministeriją ir žemą reputaciją turinčio sektoriaus atstovą ministrą bei neigiamą žinutę apie visą sveikatos apsaugos sistemą žiniasklaidoje bei formuojant visuomenės nuomonę.
Reikia didelės komunikacijos strategijos, kaip atkurti šio svarbaus sektoriaus reputaciją, ir kartu spręsti daugelį opių problemų.
Dosjė
Ryšių su visuomene, strateginės komunikacijos ir krizių valdymo konsultantas, nuo 2008 metų komunikacijos agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris.
Įmonės „Baltijos komunikacijos partneriai“ vadovas nuo 2006 metų.
Agentūros „GCI Lietuva“ (UAB „Inorek & GREY“) vykdomasis direktorius nuo 2003 metų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: