Ar reformos lies medicinos studijas?

Deimantė Gruodė
2017-06-09
Švietimo įstaigos neišvengs vienokių ar kitokių reformų, apie kurias pastaruoju metu itin daug kalbama, tačiau bent jau medicinos studijų, anot Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, nežadama drastiškai reformuoti. „Universitetuose ir kolegijose sveikatos studijos yra „ant bangos“. Stebiu priėmimus, kurie yra prasidėję - į mediciną jau dabar didžiuliai konkursai“, - sako Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. Artūras Razbadauskas.
Ar reformos lies medicinos studijas?
Šiuo metu universitetuose slaugos specialybė praktiškai nėra finansuojama valstybės. Įstojusieji į juos patys moka už mokslą po du tūkstančius eurų per metus. O kolegijos gauna daug valstybės finansuojamų krepšelių.

Žiūrima mechaniškai
„Aš manau, kad švietimo reforma ne nuo universitetų turėjo prasidėti. Žinoma, permainos reikalingos ir universitetuose, bet ne ten didžiausios Lietuvos problemos. Jų yra kituose lygmenyse, pradedant nuo profesinio ir koleginio studentų ruošimo. Universitetuose pokyčiai irgi reikalingi, bet šiek tiek mechaniškai į tai žiūrima: jungti – nejungti. Vieną dieną jungia vienas švietimo įstaigas, kitą dieną – kitas. Atrodo šiek tiek keistokai. Gal ir kompetencijos trūksta žmonėms, kurie tą reformą ruošia“, - sako Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. Artūras Razbadauskas.
Profesorius įsitikinęs, kad medicinos studijoms nereikia didelių permainų, nes jos ir taip – „ant bangos“, kiekvienais metais jas renkasi vis daugiau studentų. Visai kitokia situacija yra su slaugos specialistais.

 

„Šiuo metu universitetuose slaugos specialybė praktiškai nėra finansuojama valstybės. Slaugytojus ruošia du universitetai – Lietuvos sveikatos mokslų ir Klaipėdos universitetai. Įstojusieji į juos patys moka už mokslą po du tūkstančius eurų per metus. O kolegijos gauna daug valstybės finansuojamų krepšelių“, - sako Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. Artūras Razbadauskas.

 

Tiesa, universitetams yra „nuleistas“ studentų skaičiaus grupėse klausimas, bet jis, ko gero, nėra problema nė viename jų. „Šiuo metu visos sveikatos specialybės yra paklausios. Visose Lietuvos aukštosiose mokyklose, kolegijose - irgi“, - sako A.Razbadauskas, pridurdamas, jog Klaipėdos universitetas sulaukia ir daug studentų iš užsienio.
 
Siūlo planuoti specialistų poreikį
„Lietuvai yra gyvybiškai svarbus medicinos specialistų poreikio planavimas. O jo nėra. Jau trejus metus ministerijose, atitinkamuose forumuose sakome, kad reikia, jog šalis pasakytų, kiek turi būti medicinos studentų, kiek reikia širdies, plaučių ligų specialistų, šeimos gydytojų? Tuomet medicinos studentai, rinkdamiesi rezidentūros studijas, žinos iš anksto, koks bus specialistų poreikis.
Dabar sakoma, kad trūksta gydytojų, bet iš tikrųjų gydytojų santykinai su pacientais turime daugiausiai iš visos Europos Sąjungos. Deja, nesugebame sudaryti sąlygų, kad tie gydytojai galėtų teikti kokybiškas paslaugas“, - sako Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas.

 
Komentaras 

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas:

- Medicinos studijos priklauso prie studentams patraukliausių ir geriausios kokybės studijų Lietuvoje. Jų kokybę liudija ir tai, kad jas renkasi ir daug užsienio studentų.
Kalbant apie valstybinių universitetų tinklo konsolidavimą, medicinos studijos šiuo metu nėra pernelyg išskaidytos, lyginant, sakykim, su socialiniais mokslais. Jos yra sukoncentruotos dviejose pagrindinėse aukštosiose mokyklose – tai didieji medicinos fakultetai Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose. Nemanome, kad šitą santykį reikėtų keisti.

 
Yra tam tikrų neaiškumų dėl medicinos arba sveikatinimo studijų balanso tarp universitetų ir kolegijų, kuriose taip pat ruošiamos, pavyzdžiui, slaugytojos. Žinome, kad daugelyje šalių universitetuose slaugytojos neruošiamos, o ruošiamos tik kolegijose. Tad šioje srityje Lietuvoje yra tam tikro dubliavimosi, reikės dėl jo diskutuoti. Bet tai nėra universitetų tinklo reformos, o greičiau vidinio subalansavimo klausimas. Sudarant sutartis su aukštosiomis mokyklomis, šie dalykai bus svarstomi.
 
Dėl medicinos studijų vizijos mes palaikome dialogą su už šią sritį atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija. Jie nėra išreiškę nuostatų, kad medicinos studijose reikėtų didelių permainų.
Šiuo metu vyksta darbas su aukštųjų mokyklų tarybomis ir dalininkais, tarp kurių yra ir Sveikatos apsaugos ministerija. Manau, kad mes visi žiūrime ta pačia kryptimi ir iš esmės sutariame dėl tolesnės medicinos studijų evoliucijos Lietuvoje.
 

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Šuo su breketais – nauja odontologų kasdienybė

    Sakoma, koks šeimininkas – toks ir šuo. Stebint prastus Lietuvos gyventojų dantų būklės rodiklius, augintinių burnos problemų komentuoti nebereikia. Veterinarijos gydytoja odontologė Ernesta Vercinskaitė-Pagojė sako, kad net 90 proc. šeimininkų augintinių burnos bėdų nepastebi ir pagalbos kreipiasi per vėla...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Titaniko“ II ateitis: fiasko ar bravo?

    „Titanikas“ II gali sukurti taiką. Šis gali tapti taikos laivu visoms pasaulio valstybėms“, – sako ekscentriškasis australų verslininkas Clive Palmeris. Pastarasis savųjų planų sukurti istorinio tragiško likimo laivo repliką nepamiršo. Jis prisimena ne tik romantinę Džeko ir Rouzės ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris