Ar neįgalusis pateks į paskaitą – laimės dalykas

Deimantė Gruodė
2016-08-11
Negalią turintiems asmenims aukštosios mokyklos dar nėra laisvai ranka pasiekiamos. Paprastai neįgalūs studentai atsiduria kurioziškose situacijose, kuomet į universiteto kiemą ir pastatą šiaip ne taip patenka arba „įrieda“ be trikdžių, užtat siekdami patekti į auditoriją, kur skaitomos paskaitos, lieka it musę kandę.
Ar neįgalusis pateks į paskaitą – laimės dalykas
„Kiek man teko pačiam susidurti, blogiausia situacija šiuo atveju yra Filologijos fakultete. Pirmą kartą, kai aš ten atėjau, buvo šiek tiek baisu, nes labai dideli atstumai ir daug laiptų. Jeigu sėdėčiau neįgaliojo vežimėlyje, būtų sudėtinga. Aš naudojuosi ramentais, todėl dar sugebu užlipti laiptais“, - pasakoja Matas Geležauskas, studijuojantis Vilniaus universitete.

Negali patekti į paskaitas
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ramunė Šidlauskaitė tikrino, kurie šalies universitetai yra draugiškiausi neįgaliesiems. „Pagrindinės problemos yra pandusai, laiptai, keltuvai, tualetai, ne visos auditorijos yra prieinamos.
 
Būna taip, kad lyg ir gali patekti į universiteto pastatą, bet atsidurti konferencijų salėje ar auditorijoje, kur vyksta paskaitos, nėra galimybės.
Tad neįgalieji dažniausiai renkasi tokius universitetus, kurie jiems yra draugiškiausi. Kiek žinau, daugiausiai neįgalių studentų mokosi Kauno Vytauto Didžiojo universitete“, - sako R.Šidlauskaitė.
 
Tad, jeigu negalią turintis jaunas žmogus nori studijuoti, nelabai turi iš ko rinktis.
„Tarkime, Vilniaus universiteto Istorijos fakultete yra keturi ar penki keltuvai, ir dalis jų net neveikia. Jūs įsivaizduokite, reikia nukeliauti iš vienos paskaitos į kitą ir iš karto vėluoji“, - sako Lietuvos žmonių su negalia sąjungos darbuotoja.
 

Panaši situacija buvo ir Mykolo Romerio universitete, kuris deklaruoja draugišką aplinką neįgaliesiems: kaip pasakoja, prieš porą metų viena sąjungos darbuotoja baigė kolegiją ir įstojo į M.Romerio universitetą, bet tuo ir pasibaigė jos mokslai. Tuomet aplinka visiškai nebuvo pritaikyta neįgaliai studentei.
 
Per daug laiptų
Praėjusiais ir šiais akademiniais mokslo metais Vilniaus universitete studijavo 105 negalią turintys studentai, kurių duomenys gauti pagal finansinės paramos gavėjų sąrašą. Daugiausiai negalią turinčių studentų studijuoja Medicinos fakultete –aštuoniolika!
 
Jie medicinos fakultete 2015-2016 metais studijavo labai įvairiose specialybėse: kineziterapiją, patologiją, ergoterapiją, muzikos terapiją, vaikų ligas ir neurologiją, odontologiją, vidaus ligas, anesteziologiją ir reanimatologiją, dermatovenerologiją, slaugą.
Toliau seka Filologijos ir Filosofijos fakultetai, kuriuose studentų su negalia skaičius vienodas - 17.
 
Judėjimo negalią turintis Matas Geležauskas šiais metais įstojo į vertimo magistrantūrą Vilniaus universitete.
„Kiek man teko pačiam susidurti, blogiausia situacija šiuo atveju yra Filologijos fakultete. Pirmą kartą, kai aš ten atėjau, buvo šiek tiek baisu, nes labai dideli atstumai ir daug laiptų. Jeigu sėdėčiau neįgaliojo vežimėlyje, būtų sudėtinga. Aš naudojuosi ramentais, todėl dar sugebu užlipti laiptais. Kadangi pertrauka tarp paskaitų trunka pusę valandos, tiek laiko užtenka netgi man nueiti iš taško A į tašką B. Jeigu mažesnis atstumas, dar suspėju pakeliui sustoti ir pavalgyti“, - pasakoja 23 metų vaikinas.
 
Studentas apgailestauja, kad neįgaliesiems pritaikant aplinką buvo pasirenkami ne visai racionalūs sprendimai.
„Istorijos fakultete buvo įrengtas liftas. Gerai, paskambini budinčiam darbuotojui, kad jį įjungtų ir pasikeli į trečią aukštą. Jau eini auditorijos link ir staiga koridoriuje matai tris laiptelius... Norisi paklausti: kam jūs tą liftą įrengėte? Visas kelias turi būti apgalvotas: nuo durų apačioje iki auditorijos trečiame aukšte neturi būti kliūties.
 
Arba Centrinių universiteto rūmų kieme, einant Šventų Jonų bažnyčios link, yra keltuvas. Bet kas turi nuo jo raktą, aš neturiu žalio supratimo“, - sako M.Geležauskas.
Ar studentas turi vilties, kad anksčiau ar vėliau negalią turintys jaunuoliai laisvai narstys po universitetą?
 
„Aš kurį laiką buvau studentų atstovybėje ir girdėjau labai įdomių frazių, man atrodo, iš prodekanų: o kam mums tas pritaikymas, taigi nėra tokių studentų? Tai, mielieji žmonės, jų todėl ir nėra. Jūs pirmiausia turite jiems sukurti palankias sąlygas ir jie ateis.
 

VU reikia pasiskaičiuoti, kiek jie praranda studentų, nes visi važiuoja į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, kur neįgaliesiems sudarytos sąlygos.
Mes neturime net normalaus sąrašo, kiek yra neįgalių studentų, kokios jų negalios ir kokie poreikiai. Todėl, kad į sąrašus įtraukia tik tokiu atveju, jeigu tu prašai išmokų. O jų ne visi prašo. Kai kurie žmonės net nenori afišuotis, kad jie turi negalią“, - sako M.Geležauskas.

 
Komentarai
Lietuvos edukologijos universiteto rektorius prof. Algirdas Gaižutis:

- Man atrodo, kad studijuojančių neįgaliųjų skaičius nedidėja. Stengiamės padėti, kad jiems būtų sudaromos kuo geresnės sąlygos. Pradžioje įrengėme liftą, kuriuo tokie studentai galėtų pakilti į visus aukštus, sutvarkėme įvažiavimus prie centrinių rūmų ir kitur. Bet studentų, turinčių rimtą judėjimo ar regos negalią, kiek aš žinau, turime labai nedaug. Iš tų jaunuolių nesulaukiau nusiskundimų. Buvo vienas nepatenkintas studentas, turintis judėjimo negalią. Jis norėjo, kad jam būtų įteiktas diplomas būtent centriniuose rūmuose, kur yra geresnis privažiavimas.
 

Vilniaus universiteto studijų prorektorė doc. Nijolė Radavičienė:

- Mūsų universitete neįgalių studentų nuolat būna maždaug šimtas. Jūs turbūt suprantate, kad tai yra paties žmogaus valia, ar jis nori pasisakyti, kad turi specialiųjų poreikių. Aš pati kadaise esu klaususi regėjimo negalią turinčios studentės, ar man dėstytojams duoti žinią, kad į ją atsižvelgtų. Mergina atsakė: ne, aš pati judu ir susitvarkau.
 
Tai mums yra žinomi tie studentai, kurie yra užsiregistravę ir naudojasi galimybe papildomai paramai gauti. Šiuo metu yra šimtas penki studentai, penkiolika iš jų – įstojusieji šiais metais. Labiausiai neįgaliųjų poreikiams yra pritaikytas Medicinos fakultetas, kur studijuoja aštuoniolika studentų su negalia.
 
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė:

Kiekviena aukštoji mokykla tikrai stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas studentams. Šiais laikais, jeigu aukštosios mokyklos išties nori pritraukti kuo daugiau studentų, o aukštųjų mokyklų ir yra tokia siekiamybė, tikrai pagalvoja apie geresnį prieinamumą neįgaliesiems. Žinoma, prieinamumas yra įvairus, tarkime, net ir vertimas į gestų kalbą - irgi neįgalaus žmogaus poreikis.
 
Bet visuomenėje yra tokia nuostata, kad daugiau galvojame tik apie fizinės aplinkos prieinamumo neįgaliesiems gerinimą. Manau, kad daugelis aukštųjų mokyklų tikrai modernizuojasi, ypač pirmame etape daugelis jų gavo nemažus pinigus renovacijoms, rekonstrukcijoms. Tikrai viskas padaryta taip, kad fizinė aplinka būtų prieinama neįgaliesiems studentams.

 
Tarp kitko
2016 metais pagal Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarką remti 708 neįgalūs studentai, besimokantys 37 aukštosiose mokyklose, iš jų 641 neįgalusis, studijuojantis 26 valstybinėse aukštosiose mokyklose ir 67 neįgalieji, studijuojantys 11 nevalstybinių aukštųjų mokyklų.
 
708 neįgaliesiems mokėtos išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti, 310 neįgaliųjų mokėtos tikslinės išmokos studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti.
Skirta 2016 metams 538 tūkst. Eur, panaudota lėšų I-II ketvirtį – 263 630 Eur (arba 49 proc. metinės sumos).


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris