„Tikrai nereklamuoju emigracijos, bet tiesiog mūsų medikai yra priversti vergauti ir dirbti nežmonišku krūviu už varganą algą, kuri niekada tau neleis gyventi oriai“, – sako pagal „NHS England“ programą jau penkis mėnesius Jungtinėje Karalystėje dirbantis 33-ejų šeimos gydytojas Darius (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – red. past.).
Vidutinis šeimos gydytojo atlygis Didžiojoje Britanijoje siekia 90 tūkst. svarų per metus.
Suviliojo solidus atlyginimas
Pagal „NHS England“ programą prieš penketą mėnesių į Didžiąją Britaniją dirbti išvykęs Darius „Lietuvos sveikatai“ tvirtino, kad atlyginimas buvo pagrindinis motyvas įsidarbinti svetur.
„Deja, gaunant 900 eurų per mėnesį Vilniuje išlaikyti šeimą tikrai yra per mažai. Pažiūrėjau į būsimą pensiją. Jeigu dirbčiau per du darbus 35 metus su vadinama gera alga, gaučiau apie 350 eurų pensijos. Kaip galvojate, ką galėsiu sau leisti? O britų siūloma suma tikrai yra gera. Tik gal kiek ne visai teisinga, nes iš pradžių 90 tūkstančių svarų negausit, atlyginimas prasideda nuo 70 tūkstančių svarų per metus. Šios sumos – „ant popieriaus“, mokesčiai priklauso nuo metinio uždarbio. Kai uždirbi mažai, iki 10–20 tūkst. svarų per metus, nemoki beveik nieko, nuo 150 tūkst. ir daugiau – 50 proc. Bet sumos tikrai užtenka“, – aiškino pašnekovas.
Vidutinis šeimos gydytojo atlygis Didžiojoje Britanijoje siekia 90 tūkst. svarų per metus, geriausiai apmokestinami specialistai gali gauti ir net 700 tūkst.
„Alga kyla atsižvelgiant į sąlygas konkrečiame kontrakte, priklauso nuo patirties, kiek metų dirbi Jungtinėje Karalystėje, taip pat nuo dirbamų sesijų skaičiaus. Nes čia nėra etatų kaip pas mus, viskas vyksta sesijomis, kuri trunka keturias penkias valandas, dauguma dirba šešias devynias sesijas per savaitę, atitinkamai priklauso ir alga“, – pasakojo Darius.
L.S. skaičius
90
- vidutiniškai tiek tūkst. svarų per metus, nesumokėjus mokesčių, siekia šeimos gydytojo atlygis Didžiojoje Britanijoje.
Kol kas grįžti neketina
Pašnekovo pastebėjimu, ne tik finansiniai dalykai verčia išvažiuoti. „Čia žiūrima pagarbiau, nėra jokių baudų, ribojimų, ataskaitų, dirbi komandoje ne vienas, turi galimybių tapti ateityje klinikos partneriu ir dalintis pelną, – kalbėjo jis. – Aš jau spėjau išvykti, kaip kiti – nežinau, NHS yra kintanti sistema ir čia nieko nėra itin pastovaus. Jungtinė Karalystė – didelė šalis, darbo ir kitos sąlygos gali svyruoti.“
Kartu su šeima išvykęs Darius kol kas neturi atsakymo, ar grįš į Lietuvą. „Išvažiavome kartu su vaikais, tikrai nesinori plėšytis per kelias šalis. Dėl grįžimo – bus matyti. Gal ir svarstyčiau, jeigu Lietuvoje algos pavytų bent jau estų ar lenkų medikų. Tikrai nereklamuoju emigracijos, bet tiesiog mūsų medikai yra priversti vergauti ir dirbti nežmonišku krūviu už varganą algą, kuri niekada tau neleis gyventi oriai“, – kalbėjo šiandien emigranto duoną pasirinkęs gydytojas.
Skyles kaišios specialistais iš užsienio
Siekdami išspręsti vis didėjančią sveikatos apsaugos krizę ir šeimos gydytojų trūkumą Didžiosios Britanijos sveikatos pareigūnai užsimojo prisivilioti sveikatos darbuotojų iš Europos Sąjungos valstybių.
Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje jau dirba medikai iš Kroatijos, Graikijos, Ispanijos, Lenkijos, o taip pat – iš Lietuvos. Tačiau iki „Brexit“ pradžios planuojama įdarbinti dar 500 gydytojų iš ES. Gydytojams, kurie persikels į Angliją, žadamas kasmetinis 90 tūkst. svarų atlyginimas ir „dosnūs apgyvendinimo paketai“. Pranešama, kad sveikatos pareigūnai šiuo metu yra paskelbę 25 darbo skelbimus, kurių pusė jau yra pasiekę savo tikslą.
Be to, „NHS England“ jau patvirtino, kad ji ketina praplėsti Linkolnšyro schemą ir laikytis planų įdarbinti 500 gydytojų iš Europos. Tai būtų dalis didesnio plano, pagal kurį iki 2020 metų būtų įdarbinta dar 5 tūkst. gydytojų. Šis regionas jaučia didžiausią šeimos gydytojų trūkumą visoje Anglijoje. Skaičiuojama, kad iki 2020 metų Didžiojoje Britanijoje trūks iki 10 tūkst. gydytojų.
Komentaras
Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos vadovas prof. Julius Kalibatas:
- Be abejo, tokie pasiūlymai kelia nerimą. Anksčiau šeimos gydytojai rodydavo asmeninę iniciatyvą, ieškodavo vietų ir gana lengvai jas surasdavo. O dabar jau juos pradeda aktyviai kviesti. Turint omenyje, kad Lietuvoje gydytojų tikrai pradeda trūkti, ypač rajonuose, tai iš tiesų atsiranda tam tikro nerimo. Siūloma alga lyginant su lietuviška yra milžiniška ir darbo sąlygos yra geresnės. Pačiam teko dirbti užsienyje, galiu pasakyti, kad psichologinė atmosfera ten kur kas geresnė, gydytojas kaip aukščiausio rango specialistas yra ypač saugomas, jam stengiamasi visuomet sukurti labai palankią aplinką. Taigi manau, kad bent jauni gydytojai, kurie šiandien laisvai kalba angliškai, tikrai pasinaudos tokia proga. Paskutinių kursų medicinos studentai, rezidentai aktyviai papildomai mokosi užsienio kalbų, ir ne vienos.
Veik 80 procentų jų sako su mielu noru padirbėtų užsienyje, kol atsistos ant kojų. O jei ten būdami įsigyja būstą, tai praktiškai pasilieka ir negrįžta. Taigi toliau ruošiame užsieniui puikius specialistus, į kuriuos jie neinvestuoja nė cento. Taigi ne tik netenkame specialistų, bet ir išmetame pinigus į balą juos ruošdami. Taigi situacija yra ne tik kad liūdna, bet net gana apgailėtina. Kalbant apie šeimos gydytojų paruošimą, manau, kad jų turėtume ruošti daugiau, ypač turint omeny, kad didesnis trečdalis Lietuvos gydytojų yra pensinio ar priešpensinio amžiaus. Jiems išėjus nebus kuo jų pakeisti. Taigi aukštųjų mokyklų buvo kiek „apsiskaičiuota“, reikėtų medicinos studentų ruošti daugiau.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: