Apnuogino sveikatos sistemą, bet ar yra kas ją aprengs?

Evelina Machova
2017-10-05
Vakar, trečiadienį, Seime aiškinantis gydymo įstaigų finansinę padėtį paaiškėjo keli dalykai. Pirma, pastaruoju metu priimti ir ministro autografu patvirtinti sprendimai apnuogino sveikatos sistemą. Taip vaizdingai pasakyta apie kai kurių gydymo įstaigų finansinę situaciją. Tiesa, kaip aprengti tą pusnuogę damą, pasiūlymų nenuskambėjo. Antra, medikų bendruomenė nebelabai tiki šviesesne ateitimi, mat per pastaruosius metus buvo per daug melo ir pažadų. Trečia, visos problemos sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai yra žinomos. Kaži tik ar kas supranta, ką daryt toliau?..
Apnuogino sveikatos sistemą, bet ar yra kas ją aprengs?
Kad sveikatos apsaugos sistemoje bėdų – kaip šieno, matyti iš Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių veidų.

Liūdnoka padėtis
2020 metams keliami tikslai - pailginti gyvenimo trukmę, pagerinti paslaugų prieinamumą - gražūs. Tik kaži, ar kitus metus trečdalis gydymo įstaigų nepasitiks finansinėje duobėje, o dar po dvejų metų gali būti ir taip, kad neturėsim nei kas, nei kur gydo. Apie orų atlyginimą kaip Vokietijoje galima tik svajoti, mat, kaip sako jaunieji gydytojai, kišk kiek tik nori pinigų į kiaurą kibirą efekto vis tiek nebus. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, svetur dirbančių mūsų medikų ir slaugytojų skaičius nėra toks didelis - apie 6 tūkst. Jaunieji gydytojai teigia, kad svetur medicinos srityje dirba daugiau nei 8 tūkst. mūsiškių

Žvelgiant į dabartines gydymo įstaigų finansines ataskaitas, situacija džiaugsmo nekelia. Atlyginimų situacija - apgailėtina. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad bendroje sumoje medikų ir slaugytojų uždarbis artėja prie vidutinių atlyginimų šalyje. Atvirai kalbant, bare alų ir kitus svaigiuosius gėrimus pilstantis žmogus, dirbantis maždaug nuo ketvirtos valandos dienos penkis kartus per savaitę, į rankas gauna tiek, kiek slaugytoja ant popieriaus, plius dar arbata. Ir nereikia mažiausiai šešerius metus zubrinti žmogaus anatomijos subtilybių.

Reikia optimizuoti tinklą. Šią frazę girdime turbūt pastaruosius dešimt ar net daugiau metų, bet nepaisant kelių gydymo įstaigų restruktūrizavimo etapų, situacija iš principo nepasikeitė tik padaugėjo gydymo įstaigų, turinčių finansinį minusą. O ar sistema sutaupė ką nors? Iš to ką vakar, trečiadienį, kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto surengtuose klausymuose gydymo įstaigų vadovai susidaro įspūdis, kad į jų ne vienerius metus kartojamos problemas nelabai kas kreipia dėmesį.
 
Maža to, viena ranka suteikiama galimybė didinti medikų atlyginimus, kita - iš po stalo atimama tris kartus tiek, kiek duota. Ir ką daryti gydymo įstaigos vadovui? Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, gydymo įstaigų vadovų išsakytos problemos jam žinomos, o besiveržiančias emocijas, jis, kaip psichiatras, gali sugerti. Bet, kad čia ne gerti reikia! O strategijos, ką darysime dabar, kai jau pamatėme apnuogintą sveikatos sistemą. 






Išskyrė tris sritis
Prezidentės patarėja Aira Mečejienė teigė, jog iš visko, ką išgirdo, turi pritarti privačių gydymo įstaigų ir jaunųjų gydytojų pozicijai, kad viena pagrindinių problemų ta, jog apskirtai nėra nei bendros idėjos, nei vizijos, kokia ta sistema turėtų būti. „Tai ne tik pinigų ar apmokėjimo už paslaugas klausimas. Visos problemos išplaukia iš to, kad lėšos skirstomos neracionaliai ir jokių efektyvių sprendimų nematyti. Bet ar jie gali būti, jei neturime, nežinome, kokio tikslo link einame? Ministras akcentavo Vyriausybės programą, kad bus įgyvendinami ten numatyti darbai. Tikiu, kad taip ir bus, bet tai fragmentiški sprendimai. O kas po to?“, - kėlė klausimus A.Mečėjienė.

Prezidentės patarėja išskyrė ir dar vieną problemų grupę - gydymo įstaigų tinklo ir pacientų srautų valdymą. „Daug kalbame apie lygius - trečias, antras, - tačiau net įgyvendinus keturis restruktūrizavimo etapus situacija nepasikeitė. Kelto tikslo - pagerinti paslaugų prieinamumą - nepasiekėme. Be to, šiandien vis dar nėra sudarytos sąlygos šeimos gydytojams tinkamai atlikti savo pareigą, jie vis dar apkrauti darbu, kuris yra visai ne jų kompetencijoms“, - sako A.Mečėjienė. 

Ir trečioji problema - pasitikėjimo bei politinių sprendimų stoka ir tai nesukuria pridėtinės vertės. „Manau, kad šiandien „sveikata visose politikose“ yra tik skambi frazė ir kol kas mums vis dar tolima siekiamybė“, - teigia A.Mečėjienė. Taip, keičiantis valdžiai, dažnai ypač sveikatos sektoriuje, girdime frazę „Dirbsim naujai“. Gaila, kad nuo to naujoviško darbo kas kelerius metus, neturint ilgalaikės strategijos galvą skauda vis labiau, o imtis iniciatyvos nebenori vis daugiau gydymo įstaigų vadovų.

„Emocionalūs gydymo įstaigų pasisakymai, jų keliamos problemos tik įrodo, kad gydymo įstaigų tinklas yra netvarus. Universitetinės ligoninės po priimtų sprendimų dabar stojasi ant kojų, tą parodo ir jų finansiniai rezultatai. O rajoninių gydymo įstaigų vadovų minima paslaugų indeksavimo sistema, kuri buvo sumažinta šiemet, prilyginus ją balui, tik dar kartą apnuogino sveikatos sistemą ir parodė, kur yra problemos. Suprantu, kad vasaros metu kai kurioms gydymo įstaigoms, tiksliau, jų skyriams tenka mažesnis pacientų srautas ir buvo patogu indeksavimą išlaikyti, bet tokiu būdu mes grįžtame prie biudžetinio modelio, kas nėra racionalu. Todėl šiuo metu turime ne pyktis, bet ieškoti sprendimų, kaip padaryti gydymo įstaigą rentabilią. Tikslo - uždaryti ligonines - nėra“, - dėstė A.Veryga.





 
Komentarai
Gydytojų vadovų sąjungos Tarybos pirmininkas, Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus:


- Manau, kad problema glūdi nepagarboje vienas kitam, melavime. Visame šiame kontekste pamirštame svarbiausią dalyką, dėl kurio dirbame, – pacientą. Ne dėl lovų skaičiaus egzistuojame, ne dėl to, kad sveikatos sistemoje vyksta restruktūrizacija, o dėl pacientų, kuriems reikalinga pagalba. Natūralu, kad ten, kur atsiranda finansų stygius, prasideda ir kitos problemos. Sutinku, kad tinklas galbūt per platus. Galbūt turime perteklinį paslaugų kiekį, lovų skaičių, tačiau ar šioje vietoje įsiklausoma į savivaldos nuomonę?
 
Kita vertus, kad ir kaip nesinori kalbėti apie finansus ir orius atlyginimus, pasakykite, ar tikrai tas sistemos finansavimas yra toks, kokio reikėtų? Gydytojo specialisto trijų konsultacijų kaina – dvylika eurų. Kaip manote, ar gavus tokį apmokėjimą galima kabėti apie orų atlyginimą ir investicijas į paslaugų kokybę? Kol kas vaizdas toks: kaip su augalu, kurio nelaistome, jis nuvysta, tada visi kartu paliūdime ir sakome, kad taip ir turėjo būti.

 
Kitas klausimas, kas įskaičiuojama į paslaugų įkainį? Tarkim, vandens tiekėjai į paslaugų įkainį įskaičiuoja ir patirtus nuostolius, visas išlaidas, darbo užmokestį bei daugelį kitų aspektų. O medicinoje viskas kitaip. Tokie dalykai į įkainį nėra įskaičiuoti. Pajuokaujant galima būtų sakyti, kad jei šiandien nusileistų marsiečiai ir juos tektų gydyti, būtų teigiama, jog visi gydymo kaštai yra įskaičiuoti į paslaugos balą. Kol kas susidaro įspūdis, kad paslaugų prieinamumas yra mažinimas, o medicinos sektoriaus darbuotojai priešinami tarpusavyje.

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris:

Prieš kelerius metus vykdant vieną iš restruktūrizavimo etapų dešimčiai rajoninių ligoninių buvo panaikinti reanimacijos ir chirurgijos skyriai. Teko perskirstyti srautus, tuo metu medikai sakė, jog tai - nesąmonė, nes gydymo įstaigos, kurioms turėjome perduoti tuos srautus, nebuvo pasiruošusios. Dabar, panašu, situacija kartosis: viską koncentruojame į didžiąsias ligonines, bet ar jos bus pajėgios vertinant žmogiškuosius išteklius.
 
Kita vertus, net ir uždarius skyrius esminių pokyčių neįvyko. Iš principo mes kaip pelenės, kurios vis stengiasi nudirbti gaunamus darbus, už kuriuos žadama, jog bus taip ir taip. Bet net ir atlikus pavestas užduotis situacija nepasikeičia. Pavyzdžiui, krašto apsauga išsimušė, kad jiems būtų skiriami du procentai nuo BVP. Sveikatos apsaugai turėtų būti skiriama keturi procentai, kurie juodu ant balto nurodyti įstatyme, bet niekas dėl tų procentų nekovoja. Dažnai kalbame apie netolygumų mažinimą, bet pagal tai, kas vyksta pastaruoju metu sveikatos sektoriuje, netolygumai ne mažinami, bet didinami. O ir visa sveikatos apsaugos kainodara taikoma didžiųjų gydymo įstaigų kryptimi.
 
UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ direktorius, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius:

- Didžiausia problema, kad jau ne vieną Seimo kadencijų nėra jokio plano, strategijos, struktūros ar infrastruktūros plano, kas turi vykti sveikatos apsaugos sistemoje. Niekas neplanuoja, koks bus medicinos paslaugų poreikis. Maža to, nėra jokios strategijos, kaip visa tai bus užtikrinama. Dabar ekonomika auga, kainos kyla, bet ar kas nors turi sprendimą, ką darysime, kai ateis ekonominė recesija? Kai kurios gydymo įsitaigos sako, kad devyniasdešimt penkis procentus pajamų jie skiria atlyginimams išmokėti. Vadinasi, maistui, komunalinėms paslaugoms, medikamentams, įrangai atnaujinti ir kitoms investicijoms lieka tik penki procentai.
 
Verslo pasaulyje tokia gydymo įstaiga būtų jau seniai bankrutavusi. Nežinau, ar su dabartine politika turime tikslą, kad ligoninės kaip kaimyninėje Latvijoje pačios užsidarytų. O gal būtų pats laikas kreiptis į specialistus, bet tokius, kurie puikiai išmano šią sritį, sėsti ir sudaryti ilgalaikį strateginį planą, ko mes norime ar, tiksliau, ko mums reikia. Sutinku, kad valstybė viena pati nebegali užtikrinti tvaraus sistemos finansavimo, todėl raginiu jau šiandien pradėti galvoti ir kuo greičiau įdiegti papildomą sveikatos draudimą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris