„Kaip ten sako? Meilė, kantrybė ir darbas viską nugali. Taip ir moksle, jei turi noro, viskas įmanoma“, - sako savaitraščio „Lietuvos sveikata“ konkurse „Metų vadovas“ už gyvenimo nuopelnus apdovanotas akademikas, profesorius Vytautas Basys.
„Švedijoje, jei užsiimi moksliniu darbu, keturias savaites intensyviai dirbi gydytoju, o dvi savaites skiri mokslinei veiklai, tyrimams. Normalu. Pas mus gi iš ryto dirbi gydytoju, vakare – mokslininku“, - sako akademikas, profesorius Vytautas Basys.
- Iš jaunų mokslininkų kartais tenka išgirsti, jog Lietuvoje užsiimti moksline veikla praktiškai neįmanoma. O užsienio šalyse tam ir sąlygos geresnės, ir resursai didesni. Pritariate, o gal tai tik pasiteisinimai?
- Fundamentiniuose tyrimuose sąlygos puikiausios. Kitaip sakant, Inovatyvios medicinos centre ar kitame centre, kur atliekami fundamentiniai tyrimai su kamieninėmis ląstelėmis, vaistais ir panašiai nėra jokių abejonių, kad sąlygos yra sukurtos puikios. Kaip visada sudėtingiau, kai yra atliekami klinikiniai tyrimai. Nes jiems reikia ir pacientų, ir daugiau laiko, ir kantrybės. Bet kaip ten sako? Meilė, kantrybė ir darbas viską nugali.
Mano nuomone, sakyti, kad nėra sąlygų ar galimybių užsiimti moksline veikla, nelabai teisinga, juolab kad jaunieji gydytojai baigdami mokslus įgyja teorinius mokslinių tyrimų pagrindus. Be to, beveik visi gali pagal „Erasmus“ programą išvažiuoti į užsienį, pasimokyti metodikų, principų. Taigi galimybės yra, svarbiausia, kad būtų noro.
Žinoma, ne viskas, ne visose specialybėse yra padėta ant lėkštutės. Labai daug priklauso, kokioje klinikoje žmogus dirba, kokioje aplinkoje. Sutinku, kad gal ir nėra labai lengva užsiimti mokslu, pavyzdžiui, Kuršėnuose, bet didžiuosiuose miestuose, Lietuvos sveikatos mokslų ar Vilniaus universitete, galimybių stoti į doktorantūrą ir pradėti mokslinę veiklą norinčiam žmogui yra.
Aišku, tai sunku. Reikia daug dirbti, kenčia finansai, nes darant mokslinį darbą dirbti trijose vietose nelabai išeina, kaip kad dabar dirba jauni žmonės norėdami susikurti gerovę.
-
Sakote, kad jei gydytojams nereikėtų dirbti per kelias vietas, mokslinių darbų būtų daugiau? Vadinasi, pati valstybė save skriaudžia?
- Šiek tiek skriaudžia. Daugelyje užsienio šalių skiriamas didelis dėmesys, jeigu žmogus užsiima moksliniu darbu. Gydytojams sumažinamas gydomojo darbo krūvis. Neseniai kalbėjau su viena daktare, kuri apsigynė daktaro disertaciją. Ji pasakojo, kaip diskutavo su švedu apie gydytojų ir mokslininkų sąlygas ten ir pas mus. Kai lietuvė gydytoja pradėjo vardinti, jog dirba Intensyvios terapijos skyriuje, dėsto universitete ir vykdo mokslinę veiklą, švedas sakė: „Tau jau vien už tai reikia medalį duoti.“
Mat Švedijoje, jei užsiimi moksliniu darbu, keturias savaites intensyviai dirbi gydytoju, o dvi savaites skiri mokslinei veiklai, tyrimams. Normalu. Pas mus gi iš ryto dirbi gydytoju, vakare - mokslininku. Iš patirties galius pasakyti, kad tai nėra lengva, nes turi smegenis „perjungti“. Jei vertintume šiuo aspektu, svetur sąlygos mokslui sudaromos geresnės.
- Lietuvos mokslo premija mokslininkui suteikia antrą kvėpavimą ar net sparnus siekti daugiau?
- Galima sakyti, kad tam tikra prasme suteikia sparnus... Bet šiaip jau tie mokslininko sparnai iki premijos jau gana plačiai išskleisti. Mat premija skiriama už dešimties metų vykdytus darbus. Tai nėra jaunų mokslininkų apdovanojimas, nors ir jie Lietuvos mokslų akademijos kasmet būna įvertinami, jiems skiriamos stipendijos.
Šiemet labai rimtas konkursas, kuriame varžosi septyni biomedicinos darbai, iš kurių rodos net keturis pateikė gryni medikai. Konkursas galingas, o nugalėtojai paaiškės vasario penktąją.
- Jūs ir pats esate gavęs Lietuvos mokslų premiją, kaip, beje, ir savaitraščio „Lietuvos sveikata“ konkurse „Metų vadovas“ esate apdovanotas dviejose nominacijose ir kaip „Profesijos autoritetas“, ir „Už gyvenimo nuopelnus“. Ką apdovanojimai, premijos jums reiškia?
- „Metų vadovo“ įvertinimas du kartus buvo siurprizas, o žmonėms siurprizai patinka. Jautiesi sujaudintas, smagu, kad įvertino. Lietuvos mokslo premiją gavau 1994 metais, tai irgi didelis džiaugsmas. Galiu pasakyti taip: apdovanojimai, premijos tiek studentui, tiek jaunam gydytojui, tiek profesoriui - džiaugsmas ir paskata, todėl jų galėtų būti daugiau. Visi būtume laimingesnis. (Juokiasi)
Tarp kitko
Vasario 5 d. bus įteiktos Mokslo premijos
Siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.
Kasmet skiriamos ne daugiau kaip 7 Lietuvos mokslo premijos:
humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – 2 premijos,
fizinių mokslų srityje – 2 premijos,
biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse – 2 premijos,
technologijos mokslų srityje – 1 premija.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: