Kantrybė, atsakomybės jausmas, atjauta žmonėms – būtent šias savybes savaitraščio „Lietuvos sveikata“ konkurse „Metų vadovas“ už gyvenimo nuopelnus apdovanotas profesorius infektologas Alvydas Laiškonis įvardija kaip tiesiog gyvybiškai svarbias gydytojui.
„Mane pribloškė reikalavimas išrašyti patį pigiausią vaistą. Kaip gydytojas pacientui negaliu pasiūlyti to, kas geriausia, bet bruku tai, kas pigiausia?! Jei pacientui gydymas, skirtais pigiausiais vaistais, nebus veiksmingas, kalčiausias ir nekompetentingiausias šiuo klausimu vėl liks gydytojas. Štai apie tokį gydytojo autoritetą šiandien kalbame!“ – sako savaitraščio „Lietuvos sveikata“ konkurse „Metų vadovas“ už gyvenimo nuopelnus apdovanotas profesorius infektologas Alvydas Laiškonis.
- Pakalbėkim apie šiandien kuriamą gydytojo įvaizdį. Ar jis labai pakito nuo tų dienų, kai tik pardėjote mediko kelią, iki dabar?
- Pradėjau dirbti šeimos gydytoju Naujamiestyje, Panevėžio rajone. Man tai buvo vieni gražiausių karjeros metų. O infektologu tapau atsitiktinai, bet nesigailiu, nes tai - užburianti profesija. Mano laikais, kai dirbti pradėjau kaime, gydytojas buvo autoritetas, jį gerbė, klausė jo pasakytų žodžių. O dabar...
Manau, kad didžiausią neigiamą įtaką gydytojo profesijai padarė internetas. Prie neigiamo įvaizdžio kūrimo prisidėjo ir žiniasklaida. Už mokslo pasiekimus, kelias valandas dienomis ir naktimis trunkančias operacijas, džiugesį sėkmingais rezultatais svarbiau tapo vien gydytojų klaidos. Jos iškeltos į pirmą vietą. Bet nė viename darbe neįmanoma išvengti klaidų, kurios, beje, būna tiesiogiai tavo nulemtos ir netiesiogiai.
-
Na, bet gydytojų klaidos, galima sakyti, skaudžiausios...
- Nesiginčiju, bet nemanykite, kad pačiam gydytojui lengva. Visuomet prisimenu anekdotą, kai manęs paklausia apie visuomenės požiūrį į gydytoją. Vienoje apylinkėje buvo labai blogas šeimos gydytojas, žmonės meldė Dievo, kad ateitų geresnis. Dievas neapsikentė, nusileido iš dangaus ir pradėjo dirbti šeimos gydytoju. Į kabinetą įrieda neįgaliojo vežimėlyje dešimt metų sėdintis vyras. Šeimos gydytojas-Dievas sako:
- Kelkis ir eik.
Žmogus atsikelia ir išeina. Už durų, kiti pacientai teiraujasi:
- Na, tai kaip naujas šeimos gydytojas?
- Ai, kaip ir visi... net pulso nepamatavo.
Šį anekdotą visada pasakodavau ir studentams. Internete žmonės prisiskaito įvairiausių dalykų, bet jei sustreikuoja sveikata, kalčiausias lieka gydytojas. Nepamatė, nepasakė ar nepadarė. Tokie žodžiai per dažnai girdimi.
- Kartais sakoma, kad prie neigiamo medikų įvaizdžio kūrimo prisideda ir sveikatos politikai ar net ir visa šiuo metu veikianti sveikatos apsaugos sistema. Ką manote jūs?
- Reikia sutikti, kad sistema ydinga. Šeimos gydytoją ji pavertė siuntimų rašinėtoju. Be to, jis įspraustas į laiko rėmus, daugiau bendrauja su kompiuteriu - nes tokia dabar tvarka - o ne su pacientu. Mat reikia užpildyti begales dokumentų. Žmogus išeina nusivylęs. Nes pas daktarą dalis pacientas ateina kaip pas kunigą. Kartais reikia tik išsikalbėti, išgirsti patarimą, nuraminimą. Pas specialistus taip pat reikia laukti, kada bus galima pasikonsultuoti. Taigi pacientas nusivilia sistema, bet kaltina medikus.
- Gal dabartinė valdžia, kuri sako, jog šeimos medicina yra prioritetas, pakeis sistemą, o tuomet ir gydytojų įvaizdis gerės?
- Nežinau... Mane pribloškė reikalavimas išrašyti patį pigiausią vaistą. Kaip gydytojas pacientui negaliu pasiūlyti to, kas geriausia, bet bruku tai, kas pigiausia?! Neteisinga sakyti, kad generiniai ir etiniai vaistai vienodi, mat gydo ta pati veiklioji medžiaga. Tas tiesa, bet bendraudamas su kolegomis iš Šveicarijos sužinojau, kad generiniams vaistams nėra reikalavimo, jog visos sudedamosios medžiagos būtų vienodos. Be to, ne visos jos veikia vienodai.
Pasitaiko atvejų, kad vienos jų slopina veikliosios medžiagos pasisavinimą ir panašiai. Mano nuomone, didžiausias blogis šioje vietoje, kad nebėra pasirinkimo laisvės. Dėl to kils nepasitenkinimas, ir jei pacientui gydymas, skirtais pigiausiais vaistais, nebus veiksmingas, kalčiausias ir nekompetentingiausias šiuo klausimu vėl liks gydytojas. Štai apie tokį gydytojo autoritetą šiandien kalbame!
- Kasmetiniuose savaitraščio „Lietuvos sveikata“ apdovanojimuose „Metų vadovas“ tikėjotės, kad būsite apdovanotas už gyvenimo nuopelnus?
- Niekada nesitikėjau, jog būsiu apdovanotas. Keturiasdešimt penkerius metus išdirbau gydytoju infektologu, tiek pat metų buvau ir Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas. Už mano paruoštus dokumentus savo laiku ministerijos klerkai pasiėmė pinigus ir aš supratau, kad esu niekam nereikalingas. Mano veikla - tūkstančiai išmokytų studentų - niekam nerūpi. Bet jūs mane pastebėjote.
Man tai buvo didžiulė nuostaba, šokas, o kartu ir pagarba žmonėms. Kai pamačiau, kad ankstesniuose renginiuose buvo apdovanotas ir mano mokytojas akademikas Jurgis Brėdikis, Liudvika Laima Griciūtė... Tai žmonės, kurių valdžia niekada nepastebėjo. Apdovanojote ir slaugytoją Oną Mitalienę - mūsų sveikatos apsaugos sistemoje dažnai pamirštama, jog būtent slaugytojos yra didžiausias medicinos ramstis.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: