Baudžiamoji byla A.Sasnauskui, bendrovei „Gelsauga“ ir dar keturiems asmenims buvo iškelta po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto tyrimo, kurio metu paaiškėjo, kad A.Sasnauskas, susitaręs su bendrovės „Gelsauga“ apsaugos ekspertu Robertu Janicku, dar 2009 m. organizavo bendrovei palankią pirkimo procedūrų baigtį. Kaip paaiškėjo, A.Sasnauskas iš minėtos bendrovės norėjo įsigyti įrangos, kuri leistų nustatyti, ar jo pokalbių klausosi teisėsaugos pareigūnai, ir galėtų neutralizuoti klausymosi aparatūrą.
 
Už tai, kad leistų VLK vadovui išvengti sekimo, viešąjį pirkimą laimėjusi „Gelsauga“ turėjo gauti apie 29 tūkst. eurų (100 tūkst. litų) per metus.
Be šių dviejų kaltinamųjų, kaltinimai buvo pateikti ir VLK Informacinių technologijų departamento direktoriui Justinui Vyšniauskui, šio departamento darbuotojui Mindaugui Zlatarinskui ir VLK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjui Vytautui Sinkevičiui – šie VLK darbuotojai kaltinti tuo, kad organizavo pirkimo procedūras taip, jog viešojo konkurso nugalėtoju buvo pripažinta bendrovė „Gelsauga“.
 
Kaltinamieji ir jų gynėjai bandė įrodyti, kad visa ši byla galėjo užgimti iš STT surengtos provokacijos – esą pasiklausymo įrangą A.Sasnausko kabinete suradęs R.Janickas STT būstinėje buvo priverstas ne tik pasižadėti, kad neatskleis radęs klausymosi įrangą, bet ir esą provokavo VLK vadovą.
 
2014 m. lapkritį paaiškėjo, kad teisiamųjų planas įtikinti teisėjus STT provokacijos versija neišdegė – Vilniaus apygardos teismas A.Sasnauską už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi nuteisė lygtine dvejų metų laisvės atėmimo bausme, R.Janickui skirta lygtinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, V.Sinkevičiui – 3 340 eurų bauda, o J.Vyšniauskui – 3 tūkst. eurų bauda. O M.Zlatarinskas ir „Gelsauga“ buvo išteisinti. Po šio teismo sprendimo A.Sasnauskas iš karto kitą dieną kreipėsi į Apeliacinį teismą. Teisminiai procesai truko dar dvejus metus, kol galų gale pripažinta, kad A.Sasnauskas nuteistas pagrįstai.

---

 
Tarp kitko
Nušalinus A.Sasnauską laikinai Valstybinei ligonių kasai vadovavo Gintaras Kacevičius. Tiesa, neilgai. Šiemet balandį jis pasitraukė iš laikino vadovo posto.
„Tokio mano sprendimo priežastys – išimtinai asmeninės. Iš darbo valstybės tarnyboje visiškai neišeinu – būsiu ilgalaikėse nemokamose atostogose. Galiojantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas numato galimybę valstybės tarnautojui laikinai išvykti dirbti į tarptautinių organizacijų finansuojamus projektus su teise grįžti į valstybės tarnybą.
 
Artimiausius pusantrų metų dirbsiu Kazachstane, sveikatos sistemos modernizavimo projekte, būsiu šios šalies Sveikatos ir socialinės plėtros ministerijos pagrindinis konsultantas, diegiant socialinį sveikatos draudimą. Turiu tokio darbo patirties (2004-2005 metais padėjau diegti privalomąjį sveikatos draudimą Moldovoje) ir žinau, kad tai yra ne tik sukauptos patirties ir žinių perteikimas, bet ir mokymasis bei naujos patirties įgijimas. Visa tai ketinu parvežti į Tėvynę ir būti jai vėl naudingas“, - „Lietuvos sveikatai“ prieš kelis mėnesius teigė G.Kacevičius.

Po G.Kacevičiaus pasitraukimo Valstybinei ligonių kasai laikinai vadovauja Aurimas Baliukevičius. Anksčiau jis įstaigoje ėjo Informacinių technologijų departamento direktorius pareigas. A.Baliukevičius akcentuoja, kad ligonių kasų svarbiausias tikslas – užtikrinti, jog visi pacientai galėtų gauti gydymo paslaugas ir vaistus, kuriuos jiems garantuoja privalomasis sveikatos draudimas, o gydymo įstaigos – deramą apmokėjimą už kokybiškas ir efektyvias paslaugas.

---

Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė:

- Jei teismo sprendimai jau priimti dėl ankstesnio kasų vadovo Algio Sasnausko, mano nuomone, reikėtų nedelsti ir skelbti konkursą dėl šios institucijos nuolatinio vadovo. Žinoma, tikiuosi, kad net ir laikinai pareigas einantis žmogus į darbą žiūri atsakingai. Tačiau, kaip ten bebūtų, laikinas vadovas yra laikinas. Viliuosi, kad konkursas dėl šios institucijos vadovo bus skaidrus ir sąžiningas. Taip pat labai norėtųsi, kad naujasis vadovas būtų nepartinis. Taip pavyktų išvengti nepageidautinų reiškinių.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas:

- Dėl Valstybinės ligonių kasos vadovo situacija, sakyčiau, yra dviprasmiška. Kaip ir reikėtų ne laikino vadovo, tačiau artėjant rinkimams, manau, protingiausia būtų, kad dabartinis laikinas vadovas tęstų darbą, o po rinkimų viskas gali pasikeisti kardinaliai. Mano nuomone, Valstybinę ligonių kasą reikia atskirti nuo Sveikatos apsaugos ministerijos. Ji turi būti pavaldi Vyriausybei. Nes dabar situacija paradoksali - ligonių kasų vadovas negali savarankiškai skirstyti lėšų ar priimti sprendimų, nes tai daro sveikatos apsaugos ministras.
 
VLK tik paskirsto gydymo įstaigoms lėšas. Mano nuomone, ministerija turėtų užsiimti politikos formavimu, o ne lėšų ar vaistų skyrimu. Jei rinkimai konservatoriams bus sėkmingi, tikrai inicijuosime, kad VLK būtų atskirta nuo Sveikatos apsaugos ministerijos. Būtent todėl nereikėtų skubėti rengti nuolatinio vadovo konkurso. Mat reformuojant ligonių kasas, teks skelbti dar vieną konkursą vadovo postui, o tai - papildomos išlaidos valstybei.