Algimanta Pabedinskienė: „Su sveikatos apsaugos ministre rudenį tikrai susėsime prie bendro stalo“

Deimantė Zailskaitė
2014-07-29
„Stengiuosi dirbti nuo „dūšios“, kad pamažu daug kas socialinėje politikoje keistųsi. Todėl nemėgstu populistinių pasakymų: „Mes galime padaryti vieną ir kitą“, kai realiai žinai, jog šiuo metu to įgyvendinti nesugebėsime“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Su ministre, žadančia daug pokyčių mūsų socialinėje politikoje, kalbamės apie tai, kas bus įgyvendinta, o kas – ne.
Algimanta Pabedinskienė: „Su sveikatos apsaugos ministre rudenį tikrai susėsime prie bendro stalo“
„Su sveikatos apsaugos ministre rudenį tikrai susėsime prie bendro stalo ir galvosime, kaip integruoti slaugos ir globos paslaugas ypač sunkių ligonių atveju. Tenka pripažinti, kad šių paslaugų reikia vis daugiau, nes visuomenė sensta“, - L.S. interviu teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

- Ministre, jums tenka rūpintis pažeidžiamiausios visuomenės grupės interesais: pensininkais, našlaičiais, neįgaliaisiais... Tad norisi sužinoti, ar gerės paprasto žmogaus gyvenimas artimiausiu metu?
- Aš manau, kad mūsų struktūriniai ir sisteminiai sprendimai leis tą padaryti. Iki šiol visa socialinė politika formuota fragmentais, labai maža dalis klausimų buvo sprendžiami globaliau - sistemiškai, struktūriškai, kompleksiškai. Struktūriniai pakeitimai tikrai gali duoti pridėtinę, apčiuopiamą vertę kiekvienam Lietuvos gyventojui. Pokyčių tikrai bus, paėmus bet kurią sritį - ar jaunimo užimtumo problemą, ar apskritai visuomenės užimtumą ne tik per darbo rinkos prizmę, bet ir per pilietinį, visuomeninį gyvenimą.
 
- Lietuva laukia gerų naujienų: kada ir kiek bus didinamos pensijos, sprendžiamas jų kompensavimo klausimas?
- Su pensijų kompensavimu mes jau startavome: per šių metų ketvirtąjį ketvirtį 20 procentų netektų lėšų tikrai bus grąžinta, per 2015-2016 metus bus grąžinta 40 procentų. Kai 16-oji vyriausybė pradėjo darbą, vienas prioritetinių jos uždavinių buvo pensijų didinimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelis Lietuvos piliečių gauna mažąją pensiją – iki 650 litų. Esame apskaičiavę, kiek turėtume skirti papildomų lėšų, jeigu dešimčia litų padidintume bazinę pensiją ir, pavyzdžiui, 10 arba 20 litų draudžiamąsias pajamas. Matydami, kad „Sodros“ surenkamumas pakankamai neblogas (už pirmuosius penkerius mėnesius yra surinkta daugiau nei 120 milijonų, o pensijų kompensavimui reikės apie 90 milijonų), netgi galime svarstyti galimybę nuo šių metų spalio 1-osios pakelti pensijas. Visiems vienodu dydžiu - per bazinę pensiją ir draudžiamąsias pajamas. Apskritai kalbant apie „Sodros“ sistemą, mūsų laukia dideli iššūkiai. Rengiame didžiulį projektą, kurį sudaro ir „Sodos“ sistemos tvarumo klausimai, ir užimtumo klausimai, ir kas labai svarbu – skurdo bei socialinės atskirties klausimai, nes mažos pensijos tiesiogiai koreliuoja su mūsų šalies skurdu ir socialine atskirtimi.
 

- Kokių spragų matote socialinės apsaugos politikoje?
- Didžiausia problema, kad mūsų piliečiai emigruoja. Viena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija negali išspręsti šios problemos. Antroji problema – nedarbas, nors jo procentas per 2013 metus sumažėjo ir tarp jaunimo, ir tarp suaugusiųjų. Vis dėlto dar turime apie 180 tūkst. bedarbių. Ypač didžiulė problema – ilgalaikis nedarbas. Tai yra horizontalus prioritetas. Juk darbo vietų kūrimas yra Ūkio ministerijos prerogatyva, jaunų žmonių paruošimas darbo rinkai - Švietimo ir mokslo ministerijos, o mes amortizuojame tuos negatyvius reiškinius. Geras dialogas, verslo ir švietimo sistemos bendradarbiavimas, pasiūlos bei paklausos suderamumas šį klausimą galėtų spręsti kompleksiškai ir sistemiškai.
 
- Ar realu, kad ligos išmokas, kurios sunkmečiu buvo ženkliai sumažintos, grįžtų prie ikikrizinių, t.y. būtų padidintos iki 80 proc.? Kiek tam reikėtų lėšų? 
- Kiek derinomės su Finansų ministerija, turbūt galėsime pasiekti 80 proc. lygį, tai yra antrą-septintą dienomis mokėti 80 procentų atlyginimo. Tai kainuotų apie 115-116 milijonų litų. Būtinai turime priimti sprendimą nuo sausio 1-osios, nes labai negerai, kai sergantys žmonės vis tiek eina į darbą. Manau, tuos klausimus bendromis pastangomis išspręsime su Sveikatos apsaugos ministerija.
 
- Ne kartą esate užsiminusi, kad Lietuvos socialinės globos sistema yra atgyvenusi. Kokių žingsnių imatės, norėdama ją atgaivinti? 
- Šiuo metu yra rengiama pertvarka. Jau kreipėmės ir į savivaldybes, ir į regioninės plėtros tarybas, nors ir ateina naujas finansavimo laikotarpis, puikiai suprantame, kad pertvarkai nėra tiek daug lėšų - apie 150-160 milijonų. Už jas sutvarkyti visą Lietuvos globos namų sistemą būtų labai sudėtinga, todėl išskirsime pilotinius regionus, kuriuose sutvarkysime visą socialinių paslaugų sistemą. Žiūrėsime, kokie regionai yra tam pasiruošę. Be abejonės, jeigu savivalda mato, kad yra didžiulis poreikis, trūksta vienokių ar kitokių paslaugų, kad jų globos namai yra labai dideli, nesikuria šeimynos, būtent į tuos regionus ir nukreipsime pilotus.
 
- Ne mažiau opi problema - slauga. Pasigirdo raginimų 85 metų sulaukusiems žmonėms šias paslaugas padaryti nemokamas. Kaip tai vertinate?
- Būtų puiku, kad valstybė turėtų tokią galimybę - privalome pasirūpinti savo piliečiais. Bet įvertinus šios dienos realijas, taip drąsiai negalime pasakyti, kad tikrai žmonėms nuo 85 metų šimtu procentų bus galima finansuoti slaugos paslaugas. Yra kita problema, kurią išgirstame iš ligoninių vadovų ir darbuotojų: paprastai slaugos ligoninėje žmogus prabūna keturis mėnesius, jo sveikata nelabai pagerėja, tada jis keliauja į globos namus. Negalią turintis žmogus patiria didžiulį stresą. Su sveikatos apsaugos ministre rudenį tikrai susėsime prie bendro stalo ir galvosime, kaip integruoti slaugos ir globos paslaugas ypač sunkių ligonių atveju. Tenka pripažinti, kad šių paslaugų reikia vis daugiau, nes visuomenė sensta. Juolab vyksta spartūs emigraciniai procesai, daug jaunų žmonių išvyksta iš šalies, palikdami tėvelius, artimuosius. Jie sprendžia savo ekonomines problemas ir mes turime pasirūpinti likusiais žmonėmis. 
 
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino finansavimo skyrimą projektui „Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro steigimas“. Kiek jis kainuos?  

- Džiaugiamės tuo projektu, nes jis - pirmas ir vienintelis Lietuvoje. Per praėjusius metus turėjome apie 90 vaikų seksualinio išnaudojimo atvejų. Kartu su Islandijos valstybe įgyvendiname šį projektą. Jam skiriami trys milijonai litų. Privalumas yra tas, kad bus teikiamos kompleksinės paslaugos – bendradarbiaujant ir su psichologais, ir su medikais bus dirbama su nukentėjusiu vaiku bei jo šeima,.
 
- Kaip reagavote, kai sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį pakeitė Rimantė Šalaševičiūtė?
- Ko gero, dabar man bus smagiau dirbti, nes prieš tai tarp penkiolikos vyriausybės narių buvau vienintelė moteris. Daugelį dalykų kartais galima išspręsti moterišku jautrumu, šiek tiek kitokiu požiūriu – žingsniavimu pamažu, ne taip drastiškai. Aš manau, kad mano kolegė puikiai susitvarkys su pareigomis ir problemų tikrai nekils.
 
- Kaip jūs pati rūpinatės savo sveikata? 
- Džiaugiuosi, kad neturiu labai didelių problemų. Kartais pasitikrinu akis, kartais apsilankau pas odontologą. Kadangi aktyviai sportavau - dvidešimt penkerius metus žaidžiau krepšinį, kiekvieną mėnesį būdavo privalu pasitikrinti sveikatą. Bet dabar pas šeimos gydytoją apsilankau vieną kartą per dvejus metus. Didelei savo gėdai, pusantrų metų jau nebesportuoju (šypsosi.) Tam įtakos tikriausiai turi ir padidėjęs užimtumas.

 
Dosjė:
Gimė 1965 m. kovo 25 d. Liepojoje (Latvija).
1983 m. baigė Marijampolės J. Žiugždos 6-ąją vidurinę mokyklą.
1988 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir įgijo statybos inžinieriaus specialybę (kvalifikacija prilyginta statybos inžinieriaus magistro laipsniui).
1988-1991 m. Vilniaus kolūkių statybos projektavimo instituto inžinierė konstruktorė.
1991–1994 m. dailiųjų amatų dirbtuvės steigėja ir vadovė.
2004–2005 m. Marijampolės J. Totoraičio vidurinės mokyklos ekonomikos mokytoja.
2005 m. baigė Kauno technologijos universitetą, suteiktas vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnis (specializacija – įmonių valdymas).
2005–2012 m. Marijampolės kolegijos lektorė.
2007–2012 m. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktorė.
Nuo 2012 m. gruodžio 13 d. socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris