„Dabar, kiek žinau, ambasada tariasi su archyvu, kad aktą galėtų pamatyti daugiau akių – šiuo metu matėme tik dviese, aš ir archyvo darbuotoja. Archyve tvarka griežta, ten visiems prieinami mikrofilmai, o originalai ilsisi kažkur lentynose, ten žmonių neįleidžia. Atnešė, atvertė, nufotografavau, užvertė ir išnešė. Ruošiausi paliesti, bet man neleido“, – ketvirtadienį DELFI sakė L.Mažylis. Jo nuomone, galima sakyti, kad dokumentai per 100 metų išsilaikė nuostabiai.
 
Ar gali būti nors menkiausių įtarimų, kad tai nėra originalas?
„Negalėtų būti, man tokių įtarimų visiškai nekyla“, – kalbėjo L.Mažylis.
L.Mažylis sako archyve matęs identiškus dokumentus vokiečių ir lietuvių kalbomis su visų 20 signatarų parašais, taip pat 1917 m. gruodžio 11 d. aktą su 19 parašų. Greta jų yra pačių įvairiausių nuorašų, ant kurių aiškiai parašyta, kad tai yra ne originalas, o nuorašas. Profesoriaus teigimu, tai, kad aktas originalus ir autentiškas, rodo tokios detalės kaip rašalas, skirtingi parašų storiai. „Aš neturiu jokių abejonių, bet labai teisingi klausimai – visada reikia abejoti ir į kiekvieną radinį žiūrėti kritiškai“, – kai kurių istorikų keliamus klausimus, ar rastas tikrai akto originalas, komentavo L.Mažylis.
 
Dėkingas lietingai praėjusių metų vasarai 
VDU profesoriui gėda prisipažinti, bet archyve reikėjo perversti nedaug bylų. Iš pradžių jis manė, kad laukia milžiniški iššūkiai, bet pirmadienį padirbėjus Vokietijos valstybės archyve pavyko rasti įdomios to laikotarpio medžiagos. Minėto archyvo darbuotojai nukreipė į Užsienio reikalų ministerijos diplomatinį archyvą. Šio archyvo darbuotojai patarė, kur ir kaip ieškoti. „Atėjau trečiadienio rytą ir apie 14 val. dienos aptikau. Pradėjau nuo to laikotarpio, kur tikimybė didžiausia, kadangi medžiaga mikrofilmuose – fotografuota į negatyvinę juostelę – patogu žiūrėti“, – sakė pašnekovas. Pirmiausia jis juodame fone pamatė baltas raides, o tada reikėjo prašyti ir įtikinti parodyti originalą. Darbuotoja parodė. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius L.Mažylis neskuba smerkti istorikų, kurie akto iki šiol nerado: esą sovietmečiu ieškoti nebuvo galima, istorikai turi daug darbų ir tyrimų krypčių.
 
Iki komandiruotės į Vokietiją, L.Mažylis perėjo ne vieną Lietuvos archyvą, taip pat dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, kur, kaip tikėta, galėjęs būti paslėptas akto originalas. Tai, juokiasi jis, lėmė ir lietinga praėjusių metų vasara, traukusi į bibliotekas. Aktą profesoriui norėjosi rasti artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui. Profesorius pastebėjo, kad ieškant ako kai kurie dalykai iki šiol nebuvo daromi, pradėjo diskutuoti su istorikais, muziejininkais, archyvarais ir pats pasiūlė kažkam važiuoti į Vokietiją. Tačiau į Vokietiją buvo pasiųstas jis pats. „Sakau, palaukit, aš politologas, ne istorikas, tačiau man pasakė – ar Vasario 16 ne politika?”, – kalbėjo VDU profesorius. Kol kas L. Mažylis liks Vokietijoje domėtis kitais lobynais, mat archyvuose yra ką nuveikti.
 
Ambasadorius apžiūrės rastą dokumentą 
Lietuvos ambasadorius Berlyne Deividas Matulionis ketvirtadienį Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve apžiūrės L.Mažylio rastą 1918 metų Vasario 16-osios nepriklausomybės akto originalą. Profesorius BNS sakė neabejojantis dokumento autentiškumu. Ant nutarimu vadinamo dokumentu lietuvių kalba yra 20 signatarų parašai. Manoma, kad aktą Vokietijos atstovui Vilniuje vasario 16-osios popietę nunešė signataras Jurgis Šaulys, iš Lietuvos į Vokietiją jis buvo išsiųstas paštu. Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje. Iki šiol nebuvo žinoma nė apie vieno akto originalo buvimo vietą.
 
D. Mockus: padaryta tik pusė darbo 
Vokietijos diplomatiniame archyve trečiadienį radus Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba, „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus sako, kad padaryta tik „pusė darbo“ ir milijono eurų premiją mokės tik tuo atveju, jei Aktas bus parvežtas į Lietuvą. Būtent D. Mockaus valdomas koncernas pažadėjo milijono eurų premiją tam, kas „ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 16 d. raštu praneša, jog savanoriškai sutinka perduoti Lietuvos valstybei nuosavybės teise Akto originalą“.

„Originalas turi būti grąžintas Lietuvai, už tai sumokama premija, taip ir bus padaryta. Jis turi būti grąžintas Lietuvai – žinote, dokumentai, gimimo liudijimai laikomi namuose, ne svetimose valstybėse, turime visus pagrįstus lūkesčius. Vokietija kažkuria prasme buvo Lietuvos gimimo krikštamotė, esame vienoje sąjungoje, labai norėčiau tikėti, kad dokumentas grįš“, – DELFI sakė D.Mockus. Jo teigimu, pats didžiausias stebuklas, kad dokumentas atsirado iš viso.