Išskirtinėje sostinės vietoje stūksantis reabilitacijos centras „Pušyno kelias“ tarsi karšta bulvė mėtoma iš vienų rankų į kitas. Perėjęs per kelias ministerijas jis prieglobstį galop atrado po Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) stogu. Bet ar ilgam? Dėl sanatorijos likimo susirūpinusi Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Vyriausybę, mat parlamentarų ausis pasiekė signalai, jog „Pušyno keliu“ domisi potencialūs investuotojai.
Kaip paaiškėjo „Pušyno kelias“ veikia kaip VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės padalinys.
Domisi investuotojai
„Nuogąstaujame, kad išskirtinėje sostinės vietoje įsikūręs reabilitacijos centras „Pušyno kelias“ gali būti slapta perleistas į privačias rankas. Juolab kad kompleksu domisi ne vienas investuotojas. Mums klausimų ir abejonių kelia pasikeitęs centro teisinis statusas. Dabar sanatorija priklauso Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei. Vadinasi, pastatai yra nebe valstybės arba savivaldybės, bet ligoninės nuosavybė“, - sako parlamentarė Agnė Bilotaitė.
Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės posėdyje buvo nagrinėtas didelėje sostinės teritorijoje išsidėsčiusio reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ teisinis statusas ir jam priklausančio nekilnojamojo turto naudojimas išskirtinai viešajam interesui. Nors Sveikatos apsaugos ministerija Seimo narius patikino, kad ligoninė negali be ministerijos sutikimo perleisti pastatų ar jų dalį kitiems asmenims, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovei, tiek komisijos nariams kilo abejonių dėl realios rizikos, jog esant tokiai situacijai nėra užtikrinama valstybės turto naudojimo kontrolė išimtinai viešajam interesui.
Abejones sustiprino ir pastatų savininko – ligoninės direktoriaus – patvirtinimas, kad atsiranda besidominčių „Pušyno kelio“ pastatais tiek oficialiai, tiek neoficialiais būdais. Ypač žinant, kaip akcentuoja parlamentarai, kad jau anksčiau privačion nuosavybėn buvo perleistas vienas centro pastatų.
„Ligoninės vadovas dalyvavo mūsų komisijos posėdyje. Jis taip pat išsakė abejones ir grėsmes bei paminėjo, kad šiuo objektu yra domimasi - jį pasiekia tam tikri skambučiai. Kas visiškai nestebina, nes pastatas itin nuostabioje vietoje ir būtų gaila, jei ten išdygtų koledžai. Manau, kad tai vis tiek turėtų būtų saugojama visuomenės paskirčiai – slaugos ar reabilitacijos paslaugoms. Be to, ligoninės vadovas minėjo, kad yra ir kitų problemų, susijusių su šiuo turtu ir jo teisiniu statusu. Dabar net norėdami gauti lėšų pastato atnaujinimui, renovacijai, apšiltinimui, jie neturi tokių galimybių, nes turtas nebe valstybės“, - sako A.Bilotaitė.
Darbuotojai kuria ateities planus
„Apie investuotojus pirmą kartą girdžiu, man tikrai niekas neskambino“, - nusistebėjo „Pušyno kelio“ vadovas Arkadijus Goldinas.
Minėtam RVUL padaliniui jis vadovauja nuo šių metų sausio.
„Ligoninės direktorius atvažiuoja du kartus per savaitę, rūpinasi mūsų centru, visi darbuotojai patenkinti – žino, kad jie turi ir turės darbą, ir kad yra labai daug ligonių. Yra kuriami ateities planai. Ligoninė investuoja, plečia ir kuria pelningesnį skyrių – buvo vaikų skyrius, dabar bus suaugusiųjų. Direktorius nori apsaugoti šią vietą, kad ir patalpos būtų gražios, ir kad pacientai būtų patenkinti“, - patikino padalinio vadovas.
Centre dirba 120 darbuotojų. Pasak A.Goldino, su žmogiškaisiais ištekliais rūpesčių nėra, nes mokami pakankamai geri atlyginimai. Bet pasisukus klausimams apie pastato remonto darbus, padalinio vadovas ne toks optimistiškas.
„Centrui labai reikia remonto, nes atvažiavę pacientai būna patenkinti tik dėl aptarnavimo, kad kolektyvas yra jaunas, draugiškas ir gerai dirbantis. O investicijų reikia labai daug, nes turime apleistų patalpų, korpusų“, - atsiduso jis.
„Žinome, kad „Pušyno kelio“ situacija nebuvo ideali. Bet gali įstaigą nuvaryti taip, kad jos rezultatai bus labai blogi, pradės griūti stogai ir pastatai. Tuomet sakys, kad nebegalime jų laikyti, turime atiduoti. Panašių situacijų žinome ne vieną, ypač gerose, brangiose Vilniaus miesto vietose. Man atrodo, kad einama šio tikslo link“, - nuogąstavimais dalijasi Seimo narė A.Bilotaitė.
Ėjo per rankas
Kai kuriems parlamentarams ne visai aiškios aplinkybės, kaip reabilitacijos centras „Pušyno kelias“ atsidūrė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės rankose.
„Tokia situacija susiklostė dar anos vyriausybės laikais. „Pušyno kelias“ priklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o du tūkstančiai penkioliktais ar keturioliktais metais perduotas Sveikatos apsaugos ministerijai. Pastaroji jį norėjo prijungti prie Santaros universitetinių klinikų. Bet, kiek domėjomės, Santaros turi kitą filialą Druskininkuose, tad jiems buvo ne itin įdomu. Tad buvo nutarta „Pušyno kelią“ prijungti prie RVUL“, - priešistorę prisiminė Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas Darius Kaminskas.
Antikorupcijos komisijos darbo grupė jau kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų atkreiptas tinkamas dėmesys ir užtikrinama konkrečiai šio reabilitacijos centro pastatų ir jiems eksploatuoti suformuotų žemės sklypų panaudojimas išimtinai valstybės interesams bei nebūtų perleistas tretiesiems asmenims.
Kaip aiškinosi parlamentaras D.Kaminskas, nuosavybės teisės ligoninei nėra atiduotos. „Pagal Sveikatos priežiūros įstatymą 36 straipsnį viešosios sveikatos priežiūros įstaigos, kurių dalininkas yra ir valstybė, ir savivaldybė, - turtą atiduoda panaudos teise. Vadinasi, įstaigos turtą gauna nemokamai, bet su juo nieko iš principo negali daryti ir juolab parduoti. Netgi jeigu yra nuoma, pinigai eina ne gydymo įstaigai, bet būtent savininkui, priklausomai, ar savivaldybė yra steigėjas, ar ministerija. Nebent gali atlikti tik einamą remontą, taip pat privalo drausti. Bėda tokia, kad šie dalykai yra apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigų, ką Valstybės kontrolė yra nurodžiusi kaip ydingą dalyką“, - sako D.Kaminskas.
Parlamentaras inicijuoja, kad viešosios sveikatos priežiūros įstaigos turtą gautų patikėjimo teise. Jo žodžiais tariant, tuomet nuomos pinigai eitų gydymo įstaigai ir ji turtą galėtų racionaliai panaudoti. „Bet nepriklausomai nuo to, panaudos ar patikėjimo teise įgytas turtas, gydymo įstaiga jokių sprendimų dėl pardavimo ar perleidimo tretiesiems asmenims negali daryti be steigėjo – tai yra nuosavybės turėtojo, - raštiško sutikimo.
Kazusas būtent yra tame, kad „Pušyno kelias“ yra ligoninės nuosavybės balanse. Ministerija ir Vyriausybė ieško būdo perimti šį turtą į savo balansą, po to galėtų perduoti panaudos ir, jeigu keistųsi įstatymai, patikėjimo teise. Tai būtina sutvarkyti. Nes, kai iš vienos ministerijai perdavinėjo kitai, ji buvo UAB ir, kaip man aiškino ministerijos darbuotojai, su skolomis, todėl buvo pasirinktas tarpinis sprendimas“, - sako Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas D.Kaminskas.
Komentaras
Seimo vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis:
- Baimės tikrai yra. Nes prieš keletą metų verslininkai nėrėsi iš kailio ir visaip stengėsi, kad teritorija būtų įtraukiama į privatizuojamų objektų sąrašą ir būtų privatizuota. Aišku, sklypas yra fantastinėje vietoje, tad jų tikslas ir noras perimti ją yra pakankamai didelis. Siūlyčiau paprastą dalyką – kadangi ministras turi teisininkų komandą, jis galėtų sudaryti įstaigų, institucijų, patalpų sąrašą ir patvirtinti, kad jame nurodyti objektai negali būti įtraukti į privatizuojamųjų sąrašą, negali būti perduodami Turto bankui. Tada nutrūktų visos interpretacijos, kol vėl neateitų naujas ministras.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: