„Turėjau pačius geriausius mokytojus. Stengiausi sužinoti viską: kaip formuojasi vėžinė ląstelė, kaip ji gali susiskaidyti į dešimt pagrindinių porūšių, kaip tie porūšiai gali metastazuoti, kokie vaistai tinkami jaunoms moterims, kokie – vyresniems. Žodžiu, apie visą procesą iki mirties, kaip tai liūdnai beatrodytų. Bet, apvažiavusi daugybę net ir labiausiai išsivysčiusių šalių, dalyvavusi ten vykusiose konferencijose, kur pranešimus skaitė patys tituluočiausi medikai, iki šiol nesuprantu, kodėl žmogaus organizme pabunda vėžinės ląstelės“, – prisipažino jau šešioliktus metus su projekto „Nedelsk“ rožiniu autobusiuku po Lietuvą važinėjanti verslininkė, visuomenės veikėja Agnė Zuokienė.
„Jei panašų projektą organizuočiau Afrikoje, skatinčiau moteris savityrai, bet Lietuva – tiek pažengusi, kad krūties vėžys aptinkamas vos kelių milimetrų. Todėl savityrą mums reikėtų pamiršti“, - sako projekto „Nedelsk“ sumanytoja Agnė Zuokienė.
- O, kai tų žinių apie krūties vėžį jau buvo per kraštus?
- Tuomet jomis norėjau dalintis su visais. Bet greitai supratau, kad niekas nenori nieko žinoti apie vėžį. Tokią žmonių reakciją, žinoma, pirmiausia išprovokuodavo tai, kad aš savo begaliniais pasakojimais apie vėžį visus tiesiog „užbelsdavau“. Kita vertus, žmonės nenori nieko žinoti apie šią baisą ligą, kol patys nesuserga.
Todėl pirmaisiais projekto metais ėmiausi įvairiausių gudrybių: agitavau sodinti rožines gėles, pagal seną japonų legendą lankstyti rožines gerveles, neva, tūkstantį jų išlanksčius ir išdalinus, išsaugoma viena gyvybė. Per Motinos dieną rašėme laiškus mamoms. Juose nebuvo nė vieno žodžio apie vėžį, bet vaikai surašė jautrų tekstą: „Mama, tu man labai rūpi, noriu, kad būtum sveika, laiminga, bet yra tokių ligų, dėl kurių tau reikia būtinai pasitikrinti“. Po tuo tekstu buvo vaikų parašai, o kitoje laiško pusėje – visa informacija, kur galima pasitikrinti krūtis. Taip mes užkūrėme grandiozinę „mašiną“.
Nors pradėjo rastis vis daugiau privačių klinikų ir daugelis gydytojų onkologų persikvalifikavo į gydytojus radiologus, mūsų rožinis autobusėlis iki šiol neprarado aktualumo bei populiarumo. Vis dėlto ir po šešiolikos metų prie jo stovi moterų eilės – ar jos neranda laiko nueiti pasitikrinti pas gydytojus į polikliniką, ar neturi pinigų konsultacijoms privačiose klinikose, ar – kokios kitos priežastys?
Matyt, sugula visos aplinkybės sykiu. Taip pat norėčiau pastebėti, kad tik prieš daugiau nei dešimtmetį atsirado atrankinė mamogramos programa vyresnėms nei penkiasdešimt metų moterims.
- Jūsų nuomone, kodėl neretai išsilavinusios, karjerą padariusios, didmiesčiuose gyvenančios moterys ateina pas gydytojus tik tada, kai jau liga toli pažengusi?
- Dabar jau taip atsitinka retai. Ketvirtos stadijos vėžio aptinkama vos keli procentai. Taip, trečios stadijos vis dar atrandama, tačiau nulinės, pirmos ir antros stadijos – beveik padvigubėjo. Vadinasi, tos moterys išlošė bilietus gyventi.
- Ką pamatėte, sukdama ratus aplink Lietuvą rožiniu autobusėliu – ar ateina pasitikrinti tos pačios moterys?
- Taip, pastebėjome, kad nedidelė grupė moterų tikrinasi kasmet. Kitoms nuolatos kartoju: „Susimąstykite, juk visi sumokėjome jums už tai, kad kas dvejus metus po penkiasdešimties pasitikrintumėte krūtis. Jei to nepadarote, tampate poliklinikos, ligonių kasų ir valstybės rėmėjomis, nes nesidarote mamografijos tyrimo“.
- Gal kai kurios moterys vis dar mano, kad gali pačios pasitikrinti, apsičiuopti pakitimus krūtyse?
- Jei panašų projektą organizuočiau Afrikoje, skatinčiau moteris savityrai, bet Lietuva – tiek pažengusi, kad krūties vėžys aptinkamas vos kelių milimetrų. Todėl savityrą mums reikėtų pamiršti. Aš jau išmokau džiaugtis rastu vieno ar dviejų milimetrų vėžio atveju.
- Atrodytų ciniška...
- Gal ir – taip, bet juk ir toks vėžys niekur neišsivaikšto, stebuklingu būdu nedingsta. Tačiau tikrai žinau, kad tokiais atvejais galima švęsti pergalę, nes moterys tikrai išgyvens.
- Vyresnėms nei penkiasdešimt moterims yra speciali programa pasitikrinti, o ką daryti jaunesnėms? Minti šeimos gydytojų kabinetų slenksčius, prašant siuntimų pasitikrinti ar taupyti pinigus vizitui į privačias klinikas?
- Tenka ne tik prašyti siuntimų, bet dar ir graudžią istoriją sukurti. Nors moterys iki penkiasdešimties metų yra tik tarp tų penkiolikos procentų visų ligonių, kurioms diagnozuojamas krūties vėžys, nereikėtų pamiršti, kad kuo jaunesnė moteris, tuo vėžio forma – agresyvesnė.
- Ar teisinga nuomonė, kad kur kas didesnis pavojus susirgti krūties vėžiu toms moterims, kurios nėra gimdžiusios?
- Tai – vienas rizikos veiksnių. Apskritai, vėžiui atsirasti gali turėti įtakos viskas, ką pačios sau padarėme blogo: negimdėme vaikų, jų nemaitinome, ryžomės nutraukti nėštumus, ilgai vartojome stiprius kontraceptikus ar pakaitinės hormonų terapijos preparatus.
– Kiek moterų iš jūsų rožinio autobusiuko išsinešė liūdną žinią?
- Tūkstantis šimtas iš šimto dvidešimt tūkstančių, kurias patikrinome per šešiolika metų. Visas moteris tikrinama ne mamografu, o – echoskopu, nes jis tikslesnis.
- O jūs pati, tiek metų padėdama moterims pasitikrinti, elgiatės pavyzdingai?
- Tikrinuosi beveik kasmet ir net ruošiu save pačiam skausmingiausiam atvejui. Esu jau seniai nutarusi, kad, jei neduok Dieve, taip nutiktų, pirmiausia, badaučiau, nes vėžiui labai patinka, kai jis gerai maitinamas. Be to, esu tikra, kad tikėjimas, jog gali pasveikti, yra aštuoniasdešimt procentų sėkmės.
- Kada, vykdant projektą, buvo sunkiausia?
- Pirmaisiais projekto metais buvo tikrai nelengva, nes mūsų projektu daug kam nesinorėjo patikėti, o sergamumams krūties vėžiu tik augo. Dabar situacija Lietuvoje – kur kas geresnė. Iš keturiasdešimt trijų Europos šalių, Lietuva pagal krūties vėžio diagnostiką užima dvyliktą vietą. Šiuo požiūriu rezultatai blogesni nei mūsų šalyje net Danijoje, Anglijoje, Prancūzijoje. Vadinasi, mes jau šį tą esame pasiekę.
- Kokie šių metų jūsų kelionių po Lietuvą rezultatai?
– Labai tikėjausi optimistinio proveržio, tačiau rezultatai tokie patys, kaip ir pernai, kaip ir užpernai. Iš šimto penkių-šimto aštuonių patikrintų moterų vienai diagnozuotas vėžys. Šiemet jau dirbome septyniasdešimt dienų ir dar suplanavę penkis išvažiavimus.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: